Pokalbis su kunigu Gianni Baget Bozzo del Tradiciniu - vadinamu ‘Tridentinisku’ - Misiu

     Zinomas italu kunigas bei spaudoje besireiskiantis rasytojas Gianni Baget Bozzo, kuris ilgus metus buvo kardinolo Sirio, Genujos arkivsykupo (dusyk vos netapusio popieziumi) artimas bendradarbis, jau ne viena karta spaudoje kele klausima del tradicines kataliku dievogarbos atgaivinimo. Straipsnyje, kuris 1998 metu rugpiucio 26 diena pasirode dienrastyje Il Giornale po antraste ‘Kodel lotyniskosios Misios nera vien nostalgikams skirtos apeigos’, kunigas Gianni Baget Bozzo isdesto argumentus uz ‘senasias Misias’, argumentus, kurie vis didesni zmoniu skaiciu Romoje ima itikinti.

‘Pastebima, kad daugybeje vyskupiju vis daugiau leidimu isduodama tikintiesiems, norintiems, kad butu jiems laikomos tradicines kataliku Misios, kurios yra apie 1800 metu senumo,’ kunigas Bozzo pradeda aiskinti. ‘Sitos Misios kartais vadinamos ‘Sv. Pijaus Penktojo Misiomis’ del to, kad anas Popiezius - Pijus V butent - autentiskaji siu Misiu teksta kodifikavo pagal Romos Kurijoje isigalejusia vartosena. Jos kartais vadinamos dar ir ‘Tridentiniskomis Misiomis’ pagal Tridento Susirinkima, kurio pavedimu, autentiskasis Misiu tekstas buvo isleistas. Jos yra laikomos lotyniskai, del ko noras is naujo senasias Misias laikyti iki siolei buvo laikomas vien nostalgiku – mondializacijos eroje issiilgusiu praeities laiku – burelio troskimu.’

Bet troskimas atgaivinti ‘Senasias Misias’ yra daug daugiau negu paprastas ilgesio bei siuolaikinio pasaulio atmetimo reiskinys, tvirtina kunigas Bozzo.  

‘‘Sventojo Pijaus Penktojo Misioms’ pasisvente bureliai atsirado netrukus po pertvarkytosios liturgijos ivedimo 1970 metais, penkerius metus, taigi, po Antrojo Vatikano Susrinkimo uzbaigos. Tai buvo zmones, kurie mylejo lotynu kalbos ir grigalisko giedojimo grozi, ir taip trosko islaikyti lotyniskasias Misias, kaip tik del jose vartojamos lotynu kalbos,’ raso Bozzo‘Taciau nudien besidomintiems ‘Sv. Pijaus V Misiomis’ jos yra patrauklios ne tik del to, kad jos - laikomos lotyniskai, bet labiau del paties tu Misiu teksto bei apeigu, nepriklausomai nuo jose vartojamos kalbos.’

Tai - ne vien lotynu kalbos bei grigalisko giedojimo klausimas, primygtinai sako kunigas Bozzo, tai – turinio klausimas.

‘Po [Antrojo Vatikano] Susirinkimo pertvarkytos Misios ir Tradicines Misios – tai du skirtingi dalykai,’ sako kunigas Bozzo. ‘[Naujosios Misios] yra be abejo ortodoksiskos (t.y., be tikejimo klaidu), taciau joms truksta senosioms Misioms budingo paslaptingo dvasinio aspekto. Senosios Misios turi asmenini kolorita. Tu Misiu zemiskasis atlikejas yra kunigas [kuris danguje esanciam Kristui atstovauja], kuris samoningai jauciasi esas nusidejelis, kuris kaipo toks praso atleidimo. Tikintieji, besivadovaudami tuo paciu jausmu, taip pat praso atleidimo, ne bendruomeniniu prisipazinimu, bet asmenisku saves kaltinimu. Juk kiekvienas yra skyrium nusidejelis; bendruomenines nuodemes nera. Zodis ‘mes’ pasirodo pirmukart tiktai po [senuju] Misiu izanginio atgailos akto.’       

‘Galu gale,’ raso, istisos senosios Misios yra persunktos tikejimo Tikruoju – ne metaforiniu arba simboliniu - [Jezaus Kristaus] Buvimu po duonos bei vyno pavidalais. Zegnones, kurias kunigas per Misiu Kanona pakartotinai daro, rodo … i Kryziaus Aukos sudabartinima. Altoriaus pabuciavimai yra isskirtine svelnumo israiska. ‘Sv. Pijaus Penktojo Misiose’ randasi visa eile nuostabiu dalyku, kuriu veltui ieskosi Pauliaus Sestojo pertvarkytose Misiose. Pauliaus Sestojo Misioms - budingas jausminis bergzdziumas…  Tai saltos Misios, prie kuriu pridedamos nesava skambesi sukeliancios gitaros, su jokio doktrinalinio turinio neturinciais zodziais, su jokio grozio neturincia muzika.

O gal yra rysys tarp gilios krizes, kuri astuntajame desimtmetyje Baznycia istiko, ir tradiciniu Misiu pakeitimo naujosiomis? Gal but yra rysys tarp kunigisku pasaukimu krizes ir prarasto sakraliskumo jausmo, kuris kaip tik taip puikiai buna isreiskiamas senosiose Misiose?

‘Jeigu mes katalikai is naujo iprastumeme senasias Misias svesti, kad ir salia iki siolei taip grieztai primesto pertvarkytos dievogarbos monopolio - , tai butu labai puikus dalykas,’ kunigas Bozzo sumuodamas taria. ‘[Antrasis Vatikano] Susirinkimas pripazino kitatikiu bei netikinciuju religine laisve, ir padaugino liturgines formas. Kodel tad negali posusirinkimine Baznycia pripazinti taipogi laisves celebruoti Tradicines Misias?’

O tai puikus klausimas, kuri taip pat ir Popiezius sau kelia.

Postscriptum: Apastaliniu Laisku Motu Proprio ‘Summorum Pontificum’, isduotu 2007 metu liepos 7 diena, Auksciausiasis Baznycios Valdytojas Popiezius Benediktas XVI panaikino prievole kreiptis i vietos vyskupa prasant leidimo laikyti sv. Misias, giedoti arba skaityti Brevijoriu, ir teikti sv. Sakramentus pagal klasikines Romos apeigas, maziau teisingai vadinamas ‘Tridentiniskomis apeigomis’ ; toliau pareiske, kad klasikines Romos apeigos – siame Apastaliniame Laiske vadinamos ‘neiprastine Romos apeigu forma’– niekuomet nebuvusios panaikintos nei uzdraustos, kad jos privalo buti laikomos didzioje pagarboje del juju senumo, dvasiniu turtu ir grozio ; pagaliau nurode, kad kiekvienas Romos apeigu kunigas, laikydamas sv. Misias, teikdamas sv. Sakramentus ir melsdamas Brevijoriu, turi teise laisvai naudotis tomis liturginemis knygomis, kurios galiojo iki 1970 metu, tai yra, kurios amziu amziais buvo naudojamos, pries Pauliui Sestajam ivedus pertvarkytaja liturgija. Melskimes, idant tikintiesiems katalikams pavyktu isreikalauti tai, kas jiems teisetai priklauso, neziurint didzios dalies pasaulines bei katalikiskos spaudos siuo klausimu skleidziamu neteisingu informaciju, ir neziurint nemazai vyksupu dedamu pastangu taip pat ir sio Apastalinio Laisko Motu Propio potvarkiams trukdyti igyvendinti, kaip jie trukde igyvendinti Popieziaus Jono Pauliaus II 1988 metais isduoto Apastalinio Laisko Motu Proprio ‘Ecclesia Dei’ potvarkius. Tikekimes, kad – Dievui padedant – Tradiciniu Romos Apeigu Misios netolimoje ateityje vel bus atnasaujamos ant visu Lotyniskosios Baznycios altoriu -    ‘ad laudem et gloriam Nominis Sui, ad utilitatem quoque nostram, totiusque Ecclesiae Suae sanctae!’ (‘Dievo Vardo garbei bei slovei, taip pat ir musu bei visos sventosios Bazncycios dvasinei naudai!’) 

Pradinis Puslapis                                          Turinys